 |
|
|
DURBĖ IR ŽALGIRIS 1260 m. liepos 13 d. Kuršių žemėje netoli Liepojos, prie Durbės ežero, įvyko mūšis, ilgam nulėmęs karo jėgų santykį Baltijos baseine. Žemaičiams vadovavo Mindaugo seserėnas Treniota, vėliau kėlęs visų baltų tautų bendros kovos su vokiečių riteriais idėją. Jis sutriuškino Livonijos ir pirmą kartą į bendrą kovą su Lietuva įtrauktą Kryžiuočių ordiną. 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio (Griunvaldo, Tanenbergo) laukuose jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Vytauto ir Jogailos, Kryžiuočių ordinui sudavė lemtingą smūgį buvo sutriuškinta karinė ir politinė jo galybė. Tai du didžiausi XIII ir XV a.lietuvių mūšiai ir laimėjimai, kuriuose galvas padėjo abiejų ordinų magistrai.
|
|
|
Jubiliejai sovietiniais 1960-aisiais. Nuo ko ta istorija prasidėjo?
Nuo moksleivių.
Ne nuo mokytojų?
Tada jau geriau nuo prieškario skautų. |
Juozapas Šimkus |
Kai prie LSRS švietimo ministerijos 1952 m. buvo įsteigta dabar keistai skambančio pavadinimo Respublikinė ekskursinė-turistinė stotis (RETS), pirmasis jos direktorius Aleksandras Ramanauskas, partietis, bet veiklos žmogus, subūrė tikrus turizmo ir kraštotyros entuziastus. Netrukus tame pačiame pastate Giedraičių g. 1 (vėliau 3/14) įsikūrė
){kind=link}
ir Respublikinė-turistinė bazė. Jai vadovavo Jurgis Stabinis. Sujudo visa veikla. Pasirodo, susibūręs aktyvas, net moksleivių grupių vadovai dažnas buvęs aktyvus prieškario skautininkas ar ateitininkas: J.Stabinis, E.Ingaunis, A.Zauka, S.Stropus, J.Rupšys, A.Petronis, A.Matulis (vaikų poetas)...
Kolchozų kūrimo, trėmimų, visuotinio nepasitikėjimo ir sekimo laikais moksleivius dominti Lietuvos praeitimi, etnografija, tautosaka, kraštotyra, skautiškom tradicijom rizikingas darbas.
Svarbiausia buvo neįkliūti. Prisidengdavome nekelenčiais įtarimo šūkiais.
Sovietų Sąjungoje tada popuriarūs buvo Taika ir draugystė,Pažinkime savo plačiąją tėvynę!, Vystykime...!
ir pan.
1955 -aisiais jau nešėme estafetę aplink savo tėvynę nuo Klaipėdos šiauriniu ir pietiniu Lietuvos pakraščiu į Vilnių. Ežerėliuose įvyko pirmasis respublikinis sąskridis (200 moksleivių). 1956 aisiais Giruliuose antrasis sąskrydis:
iš Rytų Lietuvos grupės (385 moksleiviai) pasiekė pajūrį.
Netrukus turizmo ir kraštotyros veiklai koordinuoti buvo įkurta respublikinė taryba, sutelkusi dar daugiau entuziastų visoje Lietuvoje.
1958-aisiais Zarasuose trečiasis, geriausiųjų sąskrydis (396 moksleiviai), dalyvavo svečių iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos. Nuo tada ir prasidėjo viso sąjūdžio organizatoriaus, kolekcininko, filatelininko Stasio Stropaus įsteigto jaunųjų turistų pašto (JTP) epopėja. Kasmet visiems renginiams buvo leidžiami vis nauji iliustruoti vokai, atsirado įvairiaspalvių suvenyrinių antspaudų, į pašto ženklus labai panašių lipdukų...
){kind=link}
){kind=link}
1959-aisiais sąskrydis Meteliuose: per 1000 lietuvos
moksleivių ir apie 1300 svečių !
)
)
)
)
)
Iškilmės prasidėjo ne SSRS ir LSRS himnais, o kompozitoriaus Jurgio Gaižausko sukurtu turistų himnu. Atvažiavusiam komjaunimo CK sekretoriui Ferencui su svita tai rėžė ausį, ir akį, nes visi stovyklos šūkiai išrašyti ne raudonuose o žaliuose audekluose. Mes norėjome pagerbti esperantininkų sąjūdį... Kliuvo, kad prie laužų nedainuojame rusiškų dainų, o lietuvių liaudies ir deklamuojame Maironį. Ferencas už viską smarkiai išbarė Stasį Stropų. Bet kadangi sąskrydžio štabo viršininkas buvo generolas Žiburkus, apsieita be didesnio skandalo.
Tais pačiais metais vyko
turistų stovykla Ignalinoje ir Nidoje.
)
)
Vienas iš trijų tųmečių vokų buvo su užrašu Sveikiname Amerikos Lietuvius Tėvų žemėje. Nida 1959.VIII.11.
Toks sveikinimas
daug kam galėjo baigtis atsisveikinimu.
)
Mat tada Nidoje lankėsi Bimbos vadovaujama Amerikos lietuvių ekskursija...
O 1960-ieji Jaunųjų turistų žiemos sąskridis Trakuose ir penktasis respublikinis sąskrydis Nidoje, kur dalyvavo jau ir geriausi pionierių amžiaus moksleiviai. Taip pat vyko jaunųjų turistų stovyklos Juodkrantėje ir Preiloje.
)
)
)
)
)
)
)
)
)
Per patį Lietuvos sovietizacijos 20-mečio bumą...
)
)
)
)
)
)
)
Mes ėjome savo keliais. Zoniniai sąskrydžiai Dubingiuose, Anykščiuose, Tytuvėnuose, Veliuonoje, Rambyne, jaunųjų turistų stovyklos, profsąjungų finansuojamos išvykos į kitų respublikų sąskrydžius, penkių zonų Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos jaunųjų turistų sąskrydžiai; kiekvienam išleista po voką. Pirmąsyk išleidžiami keturi JTP ženklai lipdukai su numeriais kampuose vietoj nominalo: 1 žiemos, 2 vandens, 3 dviračių, 4 pėsčiųjų turizmui. Šie ženklai buvo klijuojami ant JTP vokų ir antspauduojami suvenyriniais antspaudais. Jie pasiekdavo visas turizmo sistemos grandis, todėl nebuvo formalumas.
1960-aisiais, liepą sukako dvi istorinių mūšių datos Durbės ir Žalgirio. Bet buvo Žiugždos istorijos laikai...
Kadangi kompartija ir kita valdžia draudė jas viešai minėti, RETS vadovai direktorius Stasys Stropus ir jo pavaduotojas Bronius Gelusevičius šiuos jubiliejus paminėti su turistais ryžosi. Bet Žalgirio mūšio vieta Lenkijoje.
Jo 550 m. jubiliejųteko minėti liepos 9 d.Rambyne. O liepos 12 d. Su 500 moksleivių įkūrėme stovyklą Latvijoje, prie Durbės pilies griuvėsių. Čia minėjome abu jubiliejus liepos 13 d. Durbės mūšio 700 m., o liepos 15 d. Žalgirio mūšio 550 m. Tada ir buvo išleisti garsieji filatelijos suvenyrai.
Proginių vokų iliustracijoje pergalę trimituojantis šarvuotas Lietuvos karys su ietimi ir skydu, koja pamynęs sutrupintus priešo kalaviją ir skydą, 4 palapinės ir taip pat trimituojantis turistas. Tai Durbės pergalės garbei. Žalgirio garbei voko iliustracijoje ant stiebo iškelta stovyklos vėliava, ilga eilė palapinių, taip pat šarvuotas karys...
Vokai įspūdingai apipavidalinti.
Svarbiausia buvo užklijuotas 40 kp. pašto ženklas su Vilniaus, mūsų sostinės, panorama, o virš jos tipografinis užspaudas:
Durbės mūšiui 700 m.
1260 13/VII 1960.
Žalgirio jubiliejaus vokui toks pat ženklas su kita
dedikacija:)
Žalgirio mūšiui 550 m.)
1410 15/VII 1960.
Visi šie ženklai antspauduoti (nuvertinti) atitinkamais suvenyriniais ar Durbės pašto antspaudais. Ant tokių vokų
dar buvo užlipinti specialiai abiem progom išleisti suvenyriniai ženklai lipdukai: Durbei voko iliustracijos motyvas, Žalgiriui pusiau perlaužtas kalavijas su įrašu Drang nach osten(Žygis į Rytus). Ženklai dvispalviai: motyvo piešinys pilkas, rėmelis ir apatinis užrašas tamsiai raudoni. Siunčiant toliau, valstybiniu paštu, kitoje voko pusėje dar buvo klijuojamas 40 kp. standartinis SSRS pašto ženklas ir nuvertinamas oficialiu Durbės pašto tos dienos antspaudu.
Suvenyrinių ženklų lipdukų yra tekę matyti tik kartą ir tik praėjus 20 metų po jubiliejų, Vilniaus filatelininkų klube. Bet tik iš po skverno. Stebėtina: tie, kurie juos leido, ne tik išmanė, bet ir rado būdų suvenyrinius ženklus padaryti vos ne tikrus. Lietuvos paštas 1990-aisiais Angelus išleido ir be klijų, ir neperforuotus...
Dar ne viskas. Abiem jubiliejams buvo išleisti ir suvenyriniai blokai su tais pačiais užlipintais suvenyriniais ženklais
lipdukais. Šie blokai buvo lipinami ant didesnio formato neiliustruotų vokų. Iš viso jų buvo paruošta 50, po vieną gavo visi štabo nariai. Mažųjų proginių vokų išleista maždaug po 600 Durbei ir Žalgiriui. Bet su užspaudu su sovietinio ženklo jų tegalėjo būti paruošta apie 200, taigi gal po 100 su kiekvienu užspaudu.
)
)
)
Kaipgi iš pat pradžių visa tai buvo įgyvendinta?
Dabar tuo užsiima ištisos įmonės !)
)
)
700 pašto ženklų su Vilniaus panorama S.Stropus gavo
tik Varėnoje. Ant visų jų buvo padarytas užspaudas.
Ar daugiau vokų buvo išsiuntinėta oficialiu būdu, ar stuvyklautojai pasiliko atminimui?
Dabar jau galima pasakyti, kad vokų jubiliejams dedikuotais SSRS ženklais ir Durbės pašto antspaudu teišliko vienas kitas. Tikrai žinau, kad abu didžiuosius vokus su blokais ir lipdukais iš Durbės tarptautiniu paštu gavo JAV lietuvis filatelininkas Ignas Sakalas. Matyt jam buvo išsiūsti ir mažieji vokai, taigi visas komplektas. Tokių vokų išsiūsta ir bičiuliams Lietuvoje, gal net kitose respublikose.
)
Negi tok)
io
patriotinio renginio atgarsiai nepasiekė nei Gedvilo, švietimo ministro, ausų,
nei Latvijos sovietinės valdžios? Į vokų ženklus neatkreipė dėmesio paštas nei
išsiunčiant, nei gaunant laiškus?
Užspaudai raudoni, nelabai kas juos galėjo pastebėti raudoname ženklo fone. O leidimo įrengti stovyklą Durbėje Latvijos valdžia iš vis nebuvo prašyta, dėl šventos ramybės. Bet liepos 16-ąją, stovyklą uždarant, netikėtai atsiradęs kagėbisto išvaizdos vyriškis ėmė labai domėtis, kas čia vyko ir vyksta, kas organizatorius. Bet jam aiškinti niekas neturėjo laiko, net ir stovyklos vadovas RETS direktorius Stasys Stropus. Stovyklos vėliava greitai buvo nuleista, grupės išsiskyrstė...
Vis dėlto ši stovykla keleriopai istorinė. Apie ją vėliau sužinojo (su šiurpu) ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kolekcininkai. Jaunųjų turistų žygiavimas ne į partotyrą, o į kraštotyrą, pasirodo, ryškiausiai buvo įamžintas filatelijoje.
Mat toks filatelininkas žydas Savičius 1961 m. sausio 13... Taip, sausio 13 d. Parašė skundą tiesiai į Vilniaus KGB rūmus. O kovo 27 d. RETS direktorius Stasys Stropus jau buvo už grotų. Bylos ėmėsi žiaurumu pagarsėjęs kitaminčių tardytojas Litvinovas, o jam talkino toks Dvarionas, Šumausko partizanavimo laikų parankinis.
Pašto ženklų kolekcija taip pat atsidūrė pas KGB filatelininkus?
Manė, kad į jų tinklą pakliuvo stambi žuvis. Kaltinimai rūstūs: nelegalių jubiliejų organizavimas, nacionalizmas, noras pakenkti SSRS ir Vokietijos santykiams, špionažas, nes užspaudai pasirodė panašūs į slaptą kodą, SSRS pašto ženklų dalinis padirbinėjimas (poddielka), galiausiai spekuliacija.
Čia jau pusė baudžiamojo kodekso. Bet ar tai įrodoma? Nebe Stalino laikai.
Vokų spausdinimu, užspaudais rūpinosi arba tą darbą dirbo ne vienas, sakysim, Albinas Brunza, RETS ūkio vedėjas, bet ir kiti. S.Stropus visas kaltes prisiėmė vienas, pats sau. Grupinio nusikaltimo neišėjo sukurpti. Beveik metus iškentėjo S.Stropus KGB rūsiuose, paskui Lūkiškių kalėjmo ligoninėje, galiausiai Pravieniškėse. Neįrodžius net spekuliacijos, nenustačius nė vieno ženklų padirbinėjimo atvejo, kalinys buvo paleistas. Grąžinta ir jo kolekcija.
Žinoma, be tų suvenyrų, kurie dabar ir yra įdomiausi...
Įdomu ir kitkas; suėmimo dieną S.Stropus turėjo skaityti pranešimą Švietimo ministerijos surengtoje konferencijoje. Užinojus apie suėmimą, kilo sąmyšis. Pranešimą turėjo skaityti kitas. Visi RETS rūpesčiai užgulė pavaduotojo, vėliau
ir direktoriaus B.Gelusevičiaus pečius. Mat Švietimo
ministerijos fizinio lavinimo skyriaus viršininkas, gudrus žydas Staravolskis,
įsakė ir toliau dar porą metų leisti sąskrydžių vokus.
)
)
Vokai, lipdukai,
užspaudai...)
)
Vis dėlto tai buvo ne vaikų žaidimų kortos ir ne saldainių
popieriukai. Dabar, kai žinome tiražus, atskleiskime ir pasku
)
tines paslaptis:
kas gi tų suvenyrų dailininkai?
)
Pėsčiųjų, vandens, dviračių ir žiemos turizmo ženklus lipdukus sukūrė dailininkas Feliksas Daukantas.
Visus, išskyrus Durbės ir Žalgirio, JTP vokus sukūrė dailininkas Petras Deltuva.
Durbės ir Žalgirio vokus, suvenyrinius blokus ir ženklus lipdukus bei antspaudus sukūrė dailininkas Erikas Varnas.
Na, o spausdintojai? Didieji bolševizmo ginklanešiai?
Tipografiniai užspaudai ant sovietinių pašto ženklų buvo užspausti Tiesos spaustuvėje, Tiesos g. 3 (dabar Maironio). O Durbės ir Žalgirio jubiliejų vokus išspausdino Sovietskaja Litva spaustuvė, Komunarų g. (dabar Adomo Jakšto 5).