Forumas

Blogas Filop istorija  History Publikacijos Katalogai Svečių knyga info@filop.org Sena redakcija
 

  Balys Sriubas

 

Balys Sriubas jau keli dešimtmečiai populiarių dainų ir pirmosios Lietuvoje roko oratorijos "Ugnies užkalbėjimas" sukurtų tekstų autorius. Daugelis jų yra laimėję koncertinius prizus ir dainų kūrybos konkursų apdovanojimus. Tai lyriški, turtingi, pilietinio skambesio posmai apie Tėvynę, tėviškę, motiną, meilę ir jaunystę, Lietuvos klausytojų išgirsti gerokai iki Sąjūdžio ir Atgimimo.
Publikacijų:
- Prabilęs gimtąja kalba [M. Mažvydo "Katekizmas" filatelijoje] (Lietuvos aidas. - 1996, gruod. 20, 27);
-Vytautas Didysis ir Pirmoji knyga [M. Mažvydas filatelijoje] (Lietuvos aidas. - 1997, saus. 24, p. 22) ;
-Dėl mąstymo parametrų.(Lietuvos aidas Nr.21, 1997 01 31 );
-Seklumos, verpetai ir takoskyros Lietuvos filatelijoje.(parašyta specialiai tinlalapiui Filop) autorius.
Sistematizavo ir sudarė katalogus:
-Antano Rimanto Šakalio kūrybos vokai atvirukai (atvirlaiškiai) suvenyriniai lapai 1979-1997 katalogas;
-Antano Rimanto Šakalio kūrybos vokų, atvirukų (atvirlaiškių) ir suvenyrinių lapų,
išleistų 1998 - 2003 m.m. laikotarpyje katalogas;
Kartu su G. Karpavičiumi sudarė pirmąjį ir kol kas vienintelį FILOP savilaidos katalogą:
-Atgimimo sąjudžio ženklai 1988-2000 suvenyriniai antspaudai, užspaudai, lipdukai katalogas
.
 

Jurgis Kunčinas

    Jurgis Kunčinas (1947 m. sausio 13 d. Alytuje — 2002 m. gruodžio 13 d. Vilniuje) — poetas, eseistas, vertėjas, vienas žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

 

Jurgis Kunčinas

(„ŠIAURĖS ATĖNAI“ Nr.5 – 543, 2001 02 03)

DINGUSIOS MINIATIŪROS

  "Apie tai niekas nerašo, o jei ir parašo kas, tai balsas tyruose. Kaip ir visada, kai menžmogiai ima svaičioti apie kultūros dykrą, lėšas ar net kokią ten nacionalinę savastį. Galvoje turiu lietuviškuosius pašto ženklus, kuriuos senesnis žmogus dar ima ir pavadina markutėmis. Atgimimo priešaušry ir net aušroje jie vienu metu buvo svarbūs. Jų siuntas konfiskuodavo sovietų maitininkai ir pasieniečiai, dėl jų būta nemažos kebelynės! Džiaugėmės tuomet kukliais „be dantelių“ ženkliukais, karpėm juos patys iš lakštų ir didžiuodamiesi klijavome ant vokų: štai ir ženklai jau lietuviški.Svarbūs ko ne taip pat kaip kokios vagnorkos su paukšteliais bei žvėreliais – kuo „stambesnis“ talonas, baisesnis žvėris ar paukštis. Nuo pempės iki stumbro (500 talonų), už kurį galėjai įpirkti puslitrį arielkos ar visai padorią knygą, nelygu interesas."

   
       
 

Violeta Jasevičiūtė  Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus menotyrininkė

Violeta Jasevičiūtė  Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus menotyrininkė

(„Kauno Diena“ Nr. 87-15724, 1999 04 17)

 

LIETUVOS FILATELIJA – DAILĖS ACHILO KULNAS?

  "Filatelija – pašto, žyminių ženklų, antspaudų, vokų su pašto ženklais (seniau ir popierinių piniginių ženklų) rinkimas ir tyrimas. Rinkimas–taip. Lietuvoje kaip ir kituose pasaulio kraštuose nemažai kolekcininkų aistringai renkančių pašto ženklus. Turtingomis filatelijos kolekcijomis gali didžiuotis Lietuvos muziejai. Tačiau nūdienos filatelija tyrimo prasme, visiškai apleista. Per dešimtį nepriklausomybės metų menotyrininkai taip ir nepasidomėjo, kas vyksta šiuose baruose. O juk pašto ženklas tai grafikos sritis (mailartas) kaip ir kita miniatiūrinių formų grafika, pvz: ekslibrisai, turi savo specifiką, tradicijas ir gana griežtus reikalavimus. Vertinti pašto leidybos produkciją būtina tokiais kriterijais, kaip informatyvumas, istoriografija, pašto mokos ženklo tradicinių reikalavimų (valstybės pavadinimo ar simbolikos ir tarifo nominalo) įkomponavimas, bendra proporcinė kompozicija – a) grafinis (juodai baltas) sprendimas, b) koloristinis sprendimas, spaudos būdas (technika) ir jo kokybė, o svarbiausia – visų išvardintų savybių sintezė – meninis lygmuo, kurį turi atitikti visa pašto leidybos produkcija.".....(daugiau)

 

 
 

Violeta Jasevičiūtė

   
 

Gediminas Karpavičius

 

PAMINĖTAS DAILININKO

ANTANO RIMANTO ŠAKALIO 65–METIS

 

   "2003m. spalio 1 dieną Lietuvos dailininkų sąjungos ir filatelistų draugijos „LIETUVA“ (Čikaga) narys, dailininkas-grafikas Antanas Šakalys atšventė savo 65 – tąjį gimtadienį ir atžymėjo savo kūrybinio darbo 35 – metį. Ryšium su tuo Kaune, spalio 3 dieną, Ryšių istorijos muziejuje buvo atidaryta dailininko autorinių meninių pašto vokų paroda pavadinta „Meniniai vokai – istorinė publicistika“.

   Į parodos atidarymą susirinko gausus būrys dailininko draugų, filatelistų,  visuomenės atstovų bei kultūrininkų, žinančių ir vertinančių dailininko kūrybą.".....(daugiau)

 

 
 

Gediminas Karpavičius

   
 

 

Danteliai pro lupą, arba Op! ir FILOP!

 

Su dailininku ir filatelistu ANTANU ŠAKALIU

šnekasi Jurgis Kunčinas

  

  "-Naujosios nepriklausomybės aušroje lietuviški pašto ženklai buvo atsidūrę visuomenės dėmesio centre. Sovietams jie buvo stambus šapas akyje. Kaip yra dabar?

      - Čia aš, ko gero, pasakyčiau kitaip. Maskvai tos mūsų pirmų ženklų problemos buvo, kaip sakoma, „iki vienos vietos“. Dabar tiems, kurie trokšta matyti mūsų pašto ženklą aktyvų, patriotišką, gražų, pasakojantį pasauliui apie mūsų kultūrą, istoriją, tuo šapu akyse tapo pats Lietuvos paštas. Reikia neužmiršti, kad pašto „kadrai“ beveik nepasikeitė nuo sovietmečio. Į šią sistemą žmonės būdavo parenkami itin kruopščiai, pagal principą – moralno ustoičivy i političeski gramotny. Taigi, man rodos, yra kaip ir buvo."....(daugiau)

 
 

Antanas R. Šakalys

               
   

Virginija SKUČAITĖ

(„Kauno Diena“ Nr. 163-17624, 2005 07 16)

SPARNUOTI LIETUVIAI  PAŠTO ŽENKLUOSE

Tik tarpukario Lietuvoje S.Dariui ir S.Girėnui po žūties buvo skirta didelė serija pašto ženklų
Lietuvos paštų valdyba 1934 metų pavasarį išleido šešių oro pašto ženklų seriją “Lituanikos” skrydžiui atminti. Tik keli pavieniai pašto ženklai ir vokai, skirti lakūnų žūties 60-mečiui ir 70-mečiui, buvo išleisti atgavusioje nepriklausomybę Lietuvoje. Toks abejingumas dailininkų siūlymams išleisti bent vieną pašto ženklų seriją paakino imtis privačios iniciatyvos - buvo sukurta ir savo lėšomis išleista daugybė suvenyrinių pašto ženklų ir vokų tautos didvyriams atminti.
....(daugiau)