|
Bet ir šia tema gavome
dėmesio vertą kauniečio architekto, dizainerio Gedimino Karpavičiaus laišką,
kuriame apžvelgiama nei daug, nei mažai visa ligšiolinė
Lietuvos pašto leidyba. Jo pateikti pašto ženklo miniatiūros, smulkiosios
grafikos kriterijai:
1 - informatyvumas, 2 -
istoriografinis aspektas, 3 - tradicinių elementų (valstybės pavadinimo ar
simbolio ir nominalo) įkomponavimas, 4 - bendra
(proporcinė) kompozicija grafinis (piešinio) ir spalvinis sprendimas,
5 -
spaudos būdas ir kokybė.
Gera proga dar kartą perversti mūsų
kaupiamas kolekcijas.
Laiško autoriaus
nuomone, tokį vertinimą atitinka tik ženklai ir ženkliniai vokai (PŽ ir ŽV),
išleisti iki 1992 m. Vieninteliai iš jų mažiausiai kritikuotini pirmosios
laidos Angelai. Jie jau visuotinai pripažinti, nors spausdinti be jokių
poligrafinių mandrybių. Profesionaliais darbais G.Karpavičius
laiko dail. M.Jasilionytės Kryžių kalną ir Laisvės varpą, taip pat PŽ ir ŽV
Kovo 11-oji (žalias
angelas). Tai vienintelis, mano supratimu, nekritikuotinas profesionalumo
požiūriu ir atitinkantis laiką bei jo dvasią kūrinys. Be priekaištų
vertintinas ir dail. A.Jankausko PŽ Lietuvos alpinistų žygis į Everestą.
Daugiau sentimentų, net labai norėdamas, negalėčiau išspausti nė vienam PŽ
ar vokui, nebent neutraliai vertinčiau standartinių Vyčių (1, 2, ir 3 Lt.)
seriją santūrią ir pagal turinį, ir pagal paskirtį, nes standartas
yra standartas mažai pretenzingas kūrinys.
Prieškario Lietuva jau turėjo tam
tikras PŽ leidybos tradicijas, ir dabartinės pirmosios laidos teikė vilčių, -
rašo autorius.
Tačiau nuo 1992 m. visuose
leidiniuose pasigendu nuoširdumo. Jie kelia valdiškų kūrinių įspūdį. Daugelis
ženklų (paukščiai, ropliai, gėlės ir t.t.)
techniniu požiūriu nedaug kritikuotini, bet kuo jie lietuviški? klausia
G.Karpavičius. Kur geopolitinis Lietuvos įvaizdis, kur istorinė tematika: valdovai,
legendos, archeologija, Lietuvos gamtovaizdis, gintaras, prieškario aviacija
(A.Gustaitis) ir t.t.?
Trumpai tariant, - kur patriotizmas ir
prasmingumas, būtinas filatelijai?
Nesuprantu, kaip įmanoma suderinti du
nesuderinamus dalykus plakatinį intensyvios spalvos foną su grafiniu,
susmulkintu iki nematomumo piešiniu, o tai padaryta miestų
rotušių ir Lietuvos pilių serijose (jau nekalbant apie spalvų derinius).
O Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejaus
serija su bloku ar ne pasityčiojimas iš temos? Portretas tiek jau to, bet taip
pasišaipyti iš J.Mateikos panoraminio daugiaspalvio
batalinio Žalgirio mūšio paveikslo, ištraukiant tik menką, nors ir centrinį,
fragmentą ir pateikiant jį monochrominės
miniatiūros pavidalu... Arba kitas šios serijos ženklas - tuščias blizgutis su
neaiškiu buroko spalvos blynu (antspaudu) ir baltu užrašu
šviesiame fone... Vainikuoja seriją blokas, geriausiu atveju tinkantis kokio
nors sausos informacijos leidinio viršeliui.
O kaip užsienyje buvo ir bus
suprasta Varpinė, ištraukta iš M.K.Čiurlionio Pavasario ciklo konteksto? Ir
koks jos ryšys su vienybės diena? O kiti M.K.Čiurlionio
pavėluoto jubiliejaus mikroplakatėliai? Neabejoju, kad kitatautis nesupras
nieko, kas tose reprodukcijose vaizduojama. (neįmanoma
M.K.Čiurlionio paveikslų sukišti į tokį formatą!)
Stumbrų seriją G.Karpavičius laiko vieno
eksponato iš Zoologijos sodo vaizdeliu iš visų keturių pusių. Kokia šitokio
vaizdavimo prasmė?
Užsienietis, pamatęs Barborą Radvilaitę,
laiško autoriaus nuomone, tikrai nesupras, kad tai Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės garbingos giminės atstovė, o iš įrašo
Europa pamanys, kad šitaip propaguojame senovinius italų rūbus.
Pasityčiojimu iš temos
G.Karpavičius laiko ir dail. A.Načiulio voką S.Dariaus 100 metų jubiliejui su
kabančiu balionlėktuvėliu purvinai pilkame fone. Kas turi bent
mažiausią supratimą apie S.Dariaus veiklą ir nuopelnus Lietuvos valstybei dar
prieš skridimą per Atlantą, tam nekils abejonių dėl tokio
mano vertinimo. Išmaningesnio požiūrio stygių ir autorių nesugebėjimą į savo
kūrinį žvelgti kritiškai, G.Karpavičiaus nuomone, turėtų kompensuoti nepriekaištingas leidėjų požiūris,
remiantis bent jau išvardytais kriterijais. Kartu primenama, kad niekas kitas
taip plačiai nepaplinta pasaulyje, skleisdamas informaciją apie valstybę,
kaip pašto ženklas ir vokas pagrindiniai valstybės reklamos elementai. Anglai
ant ženklo net nerašo
valstybės pavadinimo visame pasaulyje jau pažystamas karalienės siluetas. Tai
rodo, jog anglai seniai sukūrė simbolinį savo valstybės įvaizdį (per
filateliją!) ir šitaip ją propaguoja. O mes?
Su čia išsakytomis mintimis laiško
autorius supažindino daugelį filatelijoje autoritetingų žmonių ir sulaukė
visiško pritarimo.
Gal ateina laikas daiktus pagaliau vadinti
savo vardais?
Jeigu net po paskutinio skandalo dėl
ženklo ir bloko M.Mažvydo Katekizmo jubiliejui nebus pakeistas Lietuvos
pašto leidybos darbo pobūdis, nežinau, ar artimiausiu laiku bebus prasmės net
kalbėti šia tema, - baigia laiško autorius.
Taigi kaip mąstysime? Plačiau ir giliau? Ar iš inercijos
niekaip?
|