Jurgis Kunčinas

(„ŠIAURĖS ATĖNAI“ Nr.5 – 543, 2001 02 03)

DINGUSIOS MINIATIŪROS

  "Apie tai niekas nerašo, o jei ir parašo kas, tai balsas tyruose. Kaip ir visada, kai menžmogiai ima svaičioti apie kultūros dykrą, lėšas ar net kokią ten nacionalinę savastį. Galvoje turiu lietuviškuosius pašto ženklus, kuriuos senesnis žmogus dar ima ir pavadina markutėmis. Atgimimo priešaušry ir net aušroje jie vienu metu buvo svarbūs. Jų siuntas konfiskuodavo sovietų maitininkai ir pasieniečiai, dėl jų būta nemažos kebelynės! Džiaugėmės tuomet kukliais „be dantelių“ ženkliukais, karpėm juos patys iš lakštų ir didžiuodamiesi klijavome ant vokų: štai ir ženklai jau lietuviški.Svarbūs ko ne taip pat kaip kokios vagnorkos su paukšteliais bei žvėreliais – kuo „stambesnis“ talonas, baisesnis žvėris ar paukštis. Nuo pempės iki stumbro (500 talonų), už kurį galėjai įpirkti puslitrį arielkos ar visai padorią knygą, nelygu interesas."

Violeta Jasevičiūtė  Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus menotyrininkė

(„Kauno Diena“ Nr. 87-15724, 1999 04 17)

LIETUVOS FILATELIJA – DAILĖS ACHILO KULNAS?

  "Filatelija – pašto, žyminių ženklų, antspaudų, vokų su pašto ženklais (seniau ir popierinių piniginių ženklų) rinkimas ir tyrimas. Rinkimas–taip. Lietuvoje kaip ir kituose pasaulio kraštuose nemažai kolekcininkų aistringai renkančių pašto ženklus. Turtingomis filatelijos kolekcijomis gali didžiuotis Lietuvos muziejai. Tačiau nūdienos filatelija tyrimo prasme, visiškai apleista. Per dešimtį nepriklausomybės metų menotyrininkai taip ir nepasidomėjo, kas vyksta šiuose baruose. O juk pašto ženklas tai grafikos sritis (mailartas) kaip ir kita miniatiūrinių formų grafika, pvz: ekslibrisai, turi savo specifiką, tradicijas ir gana griežtus reikalavimus. Vertinti pašto leidybos produkciją būtina tokiais kriterijais, kaip informatyvumas, istoriografija, pašto mokos ženklo tradicinių reikalavimų (valstybės pavadinimo ar simbolikos ir tarifo nominalo) įkomponavimas, bendra proporcinė kompozicija – a) grafinis (juodai baltas) sprendimas, b) koloristinis sprendimas, spaudos būdas (technika) ir jo kokybė, o svarbiausia – visų išvardintų savybių sintezė – meninis lygmuo, kurį turi atitikti visa pašto leidybos produkcija.".....(daugiau)

Gediminas Karpavičius

PAMINĖTAS DAILININKO

ANTANO RIMANTO ŠAKALIO 65–METIS

   "2003m. spalio 1 dieną Lietuvos dailininkų sąjungos ir filatelistų draugijos „LIETUVA“ (Čikaga) narys, dailininkas-grafikas Antanas Šakalys atšventė savo 65 – tąjį gimtadienį ir atžymėjo savo kūrybinio darbo 35 – metį. Ryšium su tuo Kaune, spalio 3 dieną, Ryšių istorijos muziejuje buvo atidaryta dailininko autorinių meninių pašto vokų paroda pavadinta „Meniniai vokai – istorinė publicistika“.

   Į parodos atidarymą susirinko gausus būrys dailininko draugų, filatelistų,  visuomenės atstovų bei kultūrininkų, žinančių ir vertinančių dailininko kūrybą.".....(daugiau)

Danteliai pro lupą, arba Op! ir FILOP!

Su dailininku ir filatelistu ANTANU ŠAKALIU

šnekasi Jurgis Kunčinas

  "-Naujosios nepriklausomybės aušroje lietuviški pašto ženklai buvo atsidūrę visuomenės dėmesio centre. Sovietams jie buvo stambus šapas akyje. Kaip yra dabar?

      - Čia aš, ko gero, pasakyčiau kitaip. Maskvai tos mūsų pirmų ženklų problemos buvo, kaip sakoma, „iki vienos vietos“. Dabar tiems, kurie trokšta matyti mūsų pašto ženklą aktyvų, patriotišką, gražų, pasakojantį pasauliui apie mūsų kultūrą, istoriją, tuo šapu akyse tapo pats Lietuvos paštas. Reikia neužmiršti, kad pašto „kadrai“ beveik nepasikeitė nuo sovietmečio. Į šią sistemą žmonės būdavo parenkami itin kruopščiai, pagal principą – moralno ustoičivy i političeski gramotny. Taigi, man rodos, yra kaip ir buvo."....(daugiau)

Straipsniai patalpinti  trečiajame dailininko A.R.Šakalio darbų kataloge

Kūrybinis darbuotojas ir pensija

Manyčiau, kad tai yra aktualu. Daugelis iš mūsų dirbo ar ieškojo tokio darbo, kuris netrukdytų, kad dar liktų laiko kūrybai, parodoms. Dažniausiai tai pripuolami ar „pusės etato“ darbai. Juk ne visi dailininkai „turi polinkį“ profesoriauti Dailės akademijoje. Sodros pensijų skyrius pradeda aiškinti, kad tai jau pertrauktas darbo stažas, buvo maža alga ir t.t. Jiems aiškini, kad tavo pertrauktas stažas bus tada, kai numirsi, o „oficialiose“ įstaigose dirbai tik todėl, kad laiku susimokėtum už butą ir būtų ramiau šeimoje. Rodai Dailininkų sąjungos išduotą pažymą apie Dailės salono pajamas, o Sodra į tai stengiasi nekreipti dėmesio, be to, su tokiais piliečiais jie susiduria retai, todėl sutrinka......(daugiau)

Politizuojama Frankfurto knygų mugė „be politikavimo“?

Jau dabar sklinda legendos apie lietuviškos knygos ir jos meno pristatymą Vokietijoje. Kai kurį politikavimą ir laikraščių diskusijas Vokietijos ambasada, aišku, išsiverčia ir persiunčia žinių tarnyboms. Kaip sakoma, garsėjame jau dabar ir ten laukiami nekantriai. Vokiečių ir kitų pasaulio šalių intelektualai išgirs apie mūsų literatūros ir poezijos tendencijas iš tokių „minties galiūnų“ kaip Justinas Karosas, Vytenis Andriukaitis ar Kazimira Prunskienė (išties „vertingi filosofijos perliukai“). Jau siūlomas į delegaciją Vilius Kavaliauskas, aišku, žvalgysis po Frankfurto antikvariatus ir, abejoju, ar gilinsis į leidybos subtilumus, į literatūros – juo labiau.....(daugiau)

Filatelinė opozicija

Pašto vokai, ženklai, lipdukai yra savotiški keliaujantys mažieji ambasadoriai, kurie pasiekia tolimiausias šalis net neturinčias Lietuvos ambasadų. Jie pristato šalies gamtą, geografinius duomenis, valstybės simbolius, kultūrinio paveldo objektus. Tenka apgailestauti, kad Lietuvos pašto atributika yra skurdi tiek naujų pavyzdžių sukūrimu, tiek jų kokybe. Šį trūkumą jau keliolikti metai bando kompensuoti Lietuvos visuomeninis sąjūdis „Filatelinė opozicija“ (FILOP). Su FILOP sąjūdžio veikla ir kūriniais galima susipažinti moderniame interneto informaciniame portale FILOP. ... (daugiau)

Lietuvai labiausiai nusipelniusių žmonių šimtinė

dailininko Antano Rimanto Šakalio akimis

  Algimantas Zolubas

   Žurnalisto užrašai

  Anot profesoriaus Romualdo Grigo, tautos išnykdavo toli gražu ne vien dėl agresyviai nusiteikusių galingesnių kaimynų ekspansijos ar kitokių stichinių nelaimių. Jos tiesiog “sudūlėdavo” savo gyvenamąją erdvę užleisdamos kitiems. Tokio “sudūlėjimo” esminė priežastis – nepajėgumas reprodukuoti savo narių, atskirus segmentus jungiančiosios “medžiagos”. Supaprastinta ir apibendrinta forma tą “medžiagą” galėtume pavadinti tautos dvasia. Užtenka skaitytojui priminti Č.Sasnausko „Karvelėli mėlynasai“ arba Maironio žodžiais sukurtą „Lietuva brangi...“, ir mes, vyresnioji karta, iškart pajaučiame tos dvasios alsavimą.

Kas gi tą paminėtą „medžiagą“ šimtmečių bėgyje kūrė ir puoselėjo? Kas ją brandino, išsaugojo ir iš kartos į kartą perdavė?...  (daugiau)

Virginija SKUČAITĖ

(„Kauno Diena“ Nr. 163-17624, 2005 07 16)

SPARNUOTI LIETUVIAI  PAŠTO ŽENKLUOSE

Tik tarpukario Lietuvoje S.Dariui ir S.Girėnui po žūties buvo skirta didelė serija pašto ženklų
Lietuvos paštų valdyba 1934 metų pavasarį išleido šešių oro pašto ženklų seriją “Lituanikos” skrydžiui atminti. Tik keli pavieniai pašto ženklai ir vokai, skirti lakūnų žūties 60-mečiui ir 70-mečiui, buvo išleisti atgavusioje nepriklausomybę Lietuvoje. Toks abejingumas dailininkų siūlymams išleisti bent vieną pašto ženklų seriją paakino imtis privačios iniciatyvos - buvo sukurta ir savo lėšomis išleista daugybė suvenyrinių pašto ženklų ir vokų tautos didvyriams atminti. ....(daugiau)

Kauniečio, filatelijos meistro, Vlado Miežansko straipsnis, tiksliau studija, Amerikos filatelistų žurnale 

"Filatelistų draugija Lietuva"